Jurgitos Pelenytės laiškas

Visų pirma, sveikinu mokyklą, visus buvusius ir esančius mokytojus, visus buvusius ir esančius mokinius su tokiu nuostabiu jubiliejumi!

 Daugybė prisiminimų, be galo linksmų ir ne tik...

Prisiminimų apie nuostabius mokytojus, kurių daugelis jau nedirba mokykloje.

Su šypsena prisimenu juos visus. Nuostabų rusų kalbos mokytoją P. Skeiverį, kuris mokydavo mus eilėraščių ir dainų, kad geriau įsimintume  kalbą. Mūsų be galo nuostabias  klasės auklėtojas, lietuvių kalbos mokytojas Angelę Statkuvienę ir Aldoną Veruitienę. Visada prisiminsiu  mūsų pasivaikščiojimus po Pakruojo dvarą ir įdomią jo istoriją, kurią mums papasakojo mūsų biologijos mokytojas Stankevičius... Mokytoją Rožę Džiaugienę ir matematikos pamokas, sudėtingus uždavinius ir juoko protrūkius, kada atrodė visai viskas nesuprantama... Mūsų gerbiama direktorė J. Šliurpienė, kurios visada būdavo pilna mokykloje, visada skubanti ir užsiėmusi, bet visada randanti  gerą žodį ir šypseną mokiniams.

Gera prisiminti buvusius klasiokus, kurie dabar jau išsibarstę po visą Europą. Gera susibėgti kad ir kartą per metus ar net rečiau, bet visgi prisiminti ir pasijuokti iš senų išdaigų.

Be galo gera buvo mano vaikystė, jaunystė, laiminga buvau augdama ne didžiulio miesto mokykloje, kur vaikai nepažįsta vienas kito, o mūsų kaimo mokykloje. Kur mūsų mokytojai visus mus pažinojo ir palaikė, kur mes, vaikai, buvom labai laimingi!

Ačiū tau, mokykla, už mano vaikystę.

Su pačiais geriausiais linkėjimais

Jurgita Pelenytė

2022-05-10, Anglija