Raimondos Armoševičiūtės - Lukšienės laiškas

Sveika, Mokykla!

Vieną gražią dieną  gavau žinutę internetu iš Eimantės apie artėjantį Balsių mokyklos  jubiliejų ir prašymą pasidalinti prisiminimais apie mokyklą.  Viena sau nusistebėjau, kad mokyklai jau net 70 metų! Kalendoriuje pasižymėjau, kad būtinai atvyksiu į šventę ir toliau gyvenau savo gyvenimą.  Tikrai nesiruošiau rašyti, nemaniau, kad  jie, prisiminimai,  kažkuo įdomūs. 

 Vėl gaunu iš Eimantės priminimą. Pasijutau  kaip mokinė, kuri nepadarė namų darbų.  Pasidarė juokinga ir smagu. Ir užplūdo tą dieną prisiminimai, kurie tūnojo giliai giliai.

 Pradėsiu ne visai linksmai. Pradinė mokykla man kelia nemalonius jausmus. Pirmoji mokytoja amžinai nervinga ir šaukianti.  Man nepasisekė. Bet pasisekė mano sūnui Martynui, kurio pirmoji mokytoja - Aistra Kuizinienė. Ją susitikus ir po N metų visada gera apkabinti ir pasikalbėti. 

Baigiant pradinę mokyklą mokytojas A. Ambrasas ar Ambras, nepamenu pavardės,  suorganizavo mums pirmą gyvenime diskoteką! Ir ne šiaip kur klasėje, o Pamuckų kultūros namų salėje. Suprantate? Visa salė trečiokams! Tai bent įvykis buvo mums! Pirma pamoka: kaip berniukas ir mergaitė turi apsikabinti šokdami. Ir dabar pamenu tą jaudulį, kaip laukėme, puošėmės, ėjome nuo Rimšonių iki Pamuckų, aš baltas pėdkelnes sugebėjau suplėšyti ir siaubingai išpurvinti. 

   O Balsių pagrindinė mokykla man kelia tik gražiausias emocijas. Kai atėjau į Balsius, ji neseniai buvo atšventusi 30-metį. Pamenu, žiūrėdavome ant mokyklos sienos pakabintas fotografijas klasių, mokinių, kurie mokėsi prieš 10, 20 metų ir krizendavome iš tų laikų aprangos, šukuosenų, atrodė, oi oi, kokios senienos. Dabar ta seniena tapau ir aš!

Mano klasė buvo nedidelė: 12 ar 13 vaikų. Kiekvieną jų prisimenu su šypsena. Visi buvome įdomūs, šaunūs, draugiški. 

Juokinga prisiminti pionierių susirinkimus, vaikščiojimus po du ratu koridoriumi pertraukų metu, fizinio pamokas šaltuoju metų laiku mokyklos koridoriuose, prakaito, dulkių kvapą, rytines mankštas lauke, milžinišką neįveikiamą stadioną, skersinį, kurį pamačiusi beveik alpdavau.  O žiauriai ilgi mokyklos laiptai! Ir valgyklos keptų varškėčių skonį jaučiu! 

  Ir mokytojai! Nors mokslai man iš viso nerūpėjo, mokiausi dėl to, kad reikia. Tik suaugusi supratau, kad mokytis yra vienas iš šauniausių dalykų gyvenime. Labai džiaugiuosi savo 11-mete dukra, kuriai patinka mokytis. 

  Auklėtoja A. Statkuvienė, išradingasis  P. Skeiverys, dainingoji R. Ožalienė, labai graži ir švelni D. Pašakinskienė, rūstus R. Pašakinskas, kantrus N. Gustauskas....

Ir mano mylimiausias - matematikos mokytojas A. Grigaliūnas! Manau, visa mokykla jį mėgo. Kuo matiekos daugiau, tuo mums smagiau! Klasėje net lenktyniaudavome, kuris pirmas išspręs uždavinį. Mokė, rodos, nespausdamas nė vieno. Krizendavome, kai jis pasinerdavo į savo formulių ir skaičių galaktikas.  Bet tai darėme su tokia meile!

Nuostabu, kad tokį ilgą laiką mokyklai vadovavo direktorė J. Šliurpienė! Iš artimųjų žinau, kad visą laiką ji buvo šauni, organizuota, veikli. Didžiulė pagarba Jai!

Labai gera buvo sustoti ir pagalvoti. Prisiminti. Žinoma, ne viskas buvo lengva ir paprasta. Būta ir ašarų, patirta neteisybės. Bet ir pačiai labai gėda dėl kai kurių savo poelgių. Esame žmonės,  netobuli. Idealus yra tik Dievas. 

Tad širdyje labai geri jausmai, nekantrauju, kada visi susitiksime. Bus šaunu!

Raimonda Armoševičiūtė - Lukšienė

2022-05-11

Vilnius