Deimantės Pliūraitės laiškas

Sveika, Balsių mokykla,

Nors į rugsėjo pirmąją  žengėme prieš daugiau nei 20 metų, atsiminimuose liko klasės draugai, išdaigos ir pirmoji mokytoja. Pirmoji mokytoja Genutė visiems buvo kaip mama. Ne vienas klasiokas užsimiršęs ją taip ir pakviesdavo. Mūsų klasė nebuvo rami, tad, manau, mokytojai turėtų ką prisiminti ir apie mus. Mokytojos Aldonos Galvosienės klasėje vis nuo sienos krisdavo gėlių vazonai, nes už sienos „gyvenome“ mes.

Pradinėje ir pagrindinėje bėgo geriausi metai. Norėjosi  į mokyklą eiti kaip į antrus namus. Ir daugiau niekur nebuvo tokių atsidavusių, nuoširdžių mokytojų, kurie per pamokas pasakodavo ir apie gyvenimą. Buvo ir baimės ateiti į pamoką jai nepasiruošus. Ne išimtis ir mūsų mylimos auklėtojos Reginutės lietuvių kalbos pamokos, kai nuleisdavom galvas jai klausinėjant apie namų darbus. Ši auklėtoja nuo 5 klasės mums buvo trečioji. Iki šiol atsimenu vasarą prieš rugsėjo pirmąją, kai vienas kito klausinėjom apie naująją auklėtoją. Nes visiems atrodė griežta ir pikta. Bet metai su ja išmokė atsakomybės, organizuotumo. Todėl kiekvienam mokyklos renginiui ruošėmės ne paskutinę minutę ir kruopščiai.

Mokykla visada išsiskyrė ir savo renginių gausa, popamokine veikla. Draugų diena „sukūrė“ ryšius su kitomis mokyklomis, tarp jų - ir Latvijos. Mokslo metų pabaigoje laukdavo turiningos ekskursijos, kurių dėka pamatydavome nemažai Lietuvos.

Balsių mokykla neišsiskiria savo dydžiu ir  mokinių gausa, bet to nedidumo užtenka sukurti gerą ir jaukią aplinką. Mokiniai, manau, tik gerais žodžiais mini mokyklą ir mokytojus ir turi gražių atsiminimų.

Balsių pagrindine, su gražiu pavasarišku jubiliejumi tave!

 

Mokinė Deimantė Pliūraitė

2009 metų laida

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos
  • Projektinė veikla
  • Tėvams
  • Mokiniams
  • Mokytojams
Naujienų archyvas