Eleonoros Gelažnikaitės laiškas

Sveiki, esu Eleonora, Balsių pagrindinę mokyklą baigiau (berods) 2011 metais. Turiu tiek prisiminimų iš mokyklos, kad net sunku nuspręsti, nuo ko pradėti.

Vienas dažniausių klausimų, užduodamų lankant mokyklą – kokia tavo mėgstamiausia pamoka. Maniškė  visada buvo geografija, jos mokė mokytojas N. Gustauskas, kuris šiaip jau ne tik geografiją, bet ir istoriją padėjo įsimylėti. Geografija man, grubiai sakant, yra mokslas apie pasaulį, o man šis atrodė visada toks didelis. Ar gali pakakti poros pamokų per savaitę jį pažinti? Man pasirodė, jog ne, tad, įstojusi į universitetą, geografijos mokiausi 4 metus kasdien 😊.

Kai galvoju  apie mokytojus, sunku net kažkurį išskirti, nes visi paliko dalelę savęs, nė vienas nebuvo nemalonus ar svetimas. Mano auklėtojas S. Klovas išmokė savarankiškumo ir atkaklumo, o auklėtoja D. Dzvinkienė pasidalino tokiais patarimais, kuriais dar vis gyvenu šiandien. Lietuvių k. mokytoja R. Stonkuvienė vienos ekskursijos metu man pasakė, jog vertingiausias pinigų išleidimo būdas yra kelionės. Tai skambėjo taip nuoširdžiai, patikėjau ja, ir dabar galiu pasakyti, jog ji tikrai nemelavo, esu kelionių maniakė :D.

Kai aš mokiausi, kūno kultūros pamoka atrodė labiau berniukų nei mergaičių pamoka. Buvo galimybių žaisti futbolą, krepšinį, tinklinį, žolės riedulį ir t.t. Atrodo neįtikėtina, jog man mokantis Balsių mokykloje, pavyko suburti mergaičių futbolo komandą. Su merginomis net vykome į rajono varžybas.

Nuo pat antros klasės lankiau šokius pas mokytoją A. Kuizinienę. Taip pat nuo pradinių klasių susirašinėjome su mokiniais iš Švedijos. Pamenu, buvo mokyklų mainai ir penktoje klasėje išvykome į Švediją. Visi užsieniečiai buvo sužavėti mūsų porinių šokių, jiems tuomet buvo labai keista, kaip mergaitės su berniukais gali šokti  susikabinę.

Kai buvau jauna paauglė, pradėjo populiarėti įvairūs šokiai: shuffle, jumpstyle, hardjump, tectonik, visada buvo populiarus breakdance (aš asmeniškai susidomėjau retesniu šokiu cwalk). Tuomet galėjai tiek mokyklos kieme, tiek koridoriuose matyti vaikų, kurie šoka, bando naujus judesius, dalinasi vienas su kitu nauju triuku, moko vienas kitą. Kadangi tai buvo taip populiaru, berods  šeštoje klasėje subūrėme su mokyklos draugais gatvės šokių grupę „Wau“. Radau netgi vieną seną straipsnį apie mūsų grupę https://bit.ly/38y9tvQ. Buvo neįprasta, jog grupę sudarė beveik tolygus skaičius vaikinų ir merginų. Mes kartu kūrėme šokius, karpėme muziką, mokėmės triukų.

Tai toks trumpas (o gal ir ilgas) grįžimas daugiau nei 10 metų atgal. Noriu palinkėti mokyklai išlaikyti glaudų ir nuoširdų ryšį tarp mokinių bei mokytojų ir nepamiršti didžiuotis mažos mokyklos privalumais!

Eleonora Gelažnikaitė