Vilmos Krištopaitytės - Baltrušaitienės

Mokyklą baigiau prieš 40 metų, todėl ir prisiminimai šiek tiek migloti.

Mes mokėmės sovietiniais laikais, todėl beveik visi buvome spaliukais, pionieriais ir komjaunuoliais. Su tuo buvo susijusi ir mūsų popamokinė veikla. Dalyvavome žygiuose, sąskrydžiuose, sportinėse varžybose.

Visi užsiėmimai vyko viename pastate. Neturėjome nei aktų salės, nei sporto salės. Kūno kultūra vykdavo pirmo aukšto koridoriuje, šokiai – fojė. Kažkaip tilpdavome ir visiems vietos užtekdavo.

Žiemą daug slidinėdavome, nemažai laiko praleisdavome gryname ore.

Labai gerai prisimenu kartingų būrelį, kuriam vadovavo mūsų klasės auklėtojas a. a. Povilas Skeiveris. Aš jo labai laukdavau. Buvo gal kokie du važiuojantys kartingai, o mūsų daug. Varžėmės, kas pirmesnis turės galimybę po stadioną jais pasivažinėti.

Patys šilčiausi prisiminimai apie Angelę Statkuvienę. Mane ji mokė lietuvių kalbos ir literatūros. Tai mokytoja, kuri sugebėjo išaiškinti temą, suprasti ir išklausyti vaikus, o svarbiausia – su visais  gerai sutarti.

O mes nebuvome šventieji. Esame prikrėtę įvairiausių šunybių. Visa klasė pabėgome iš istorijos pamokos. Paskui teko atsiprašyti mokytojos. Tingėdavome mokytis, ,,pamiršdavome“ paruošti namų darbus, buvome ir taip ,,protingi“, todėl neklausėme mokytojų.

Ir kas galėjo pagalvoti, kad tie metai taip  greitai prabėgs, o iš vaikystės laikų liks tik migloti prisiminimai.

Vilma Krištopaitytė - Baltrušaitienė