Onos Keniausytės - Sidaugienės

Vaikyste, jaunyste, atsiliepk, kur esi...

Sugrįžtum dabar, mes tau svetimi.

Jau raukšlėti veidai, sužaloti ligų,

Nebekenčiam savęs, neramu dėl kitų.

Kur einu, ką darau, nebe viską menu.

Tik vaikystės, jaunystės aš pamiršt negaliu.

Seniai prabėgo vaikystė. Skurdi, be pramogų. Bet ji buvo apsupta tėvelių, broliuko, sesučių globos, nes buvau mažiausia šeimoje. Tais laikais mokėjome džiaugtis mažomis dovanomis – tėvelio padarytomis pačiūžomis, rogutėmis, slidėmis.

Bet didžiausias džiaugsmas man tada buvo žinojimas, kad vasara iškeliauja per kvepiančias ramunių pievas, per rugių laukus ir voratinklių pilnus miškus ir aš galėsiu girdėti mokyklinį skambutį, kuris vėl pakvies į klasę. 1955 metais pirmą kartą atsisėdau į mokyklos suolą, tvirtai tikėdama išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Keturias klases baigiau Rimšonių pradinėje mokykloje. Pirmieji mano mokytojai – šviesios atminties Pranas Beinoras, Genutė Kačinskaitė – Bučnienė. Jų žinių ir gėrio aruodai buvo neišsemiami. Jie buvo žmogiškojo gerumo, sąžiningumo, delikatumo etalonas. Jie mylėjo visus ir viską be išskaičiavimo, atiduodami save mums ir mokyklai.

Baigusi keturias klases atėjau į tuometę Petrašiūnų aštuonmetės mokyklos penktą klasę, kurią baigiau 1963 m. Čia mus sutiko savo darbą mylintys mokytojai. Stasė Beinorienė dėstė istoriją, geografiją, chemiją. Matematikos, fizikos, rusų k. mokė a. a. Povilas Skeiveris, algebros, geometrijos – a. a. P. Sirusas. Anglų k. dėstė a. a. Aldona Savickaitė. Lietuvių k. ir literatūrą – a. a. Danutė Tankūnienė – Ragelienė. Klasės auklėtoju buvo a. a. mokytojas St. Bakševičius, o  mokyklai vadovavo direktorius a. a. A Morkūnas.

Dabar vartydama senų fotografijų albumą su švelniu liūdesiu prisimenu seniai prabėgusį laiką. Atmintis atgaivina blėstančius gerųjų mokytojų veidus, ausyse skamba jų pakeltas tonas, kai padarydavom ,,zbitkų“, bet nes buvom tik vaikai. Tik dabar, kai užaugom, suprantam, kad kankina kaltės jausmas, kurį nusimesti per vėlu. Šiandien savo Anapilin išėjusiems mokytojams norėčiau padėkoti, bet jau vėlu.

Ačiū Jums už mokyklinių metų vaikystę,

Už baltumą jaunystės sparnų.

Ačiū Jums už kasdienius vargus

Ir už tai, kad aš šiandien – žmogus.

O Jus, šiandien švenčiančius nuostabų mokyklos jubiliejų, sveikinu linkėdama:

Tegul Jus lydi žemės šiluma,

Jaunystės juokas šventišku rugsėju.

Gyvenki po savos žvaigždės šviesa,

Gerumo grūdą beriantis sėjėjau!

Ačiū.

Su pagarba Ona Keniausytė - Sidaugienė