Sandros Ankėnaitės – Ponelienės laiškas

Miela Balsių mokykla,

pirmiausia sveikinu su gražiu Jubiliejumi. Kiek daug mokinių išleista į gyvenimą, o kiek dar bus! Ačiū, Mokykla, už viską.

Prisiminus mokyklą, ryškiausiai atmintyje iškyla dvi Mokytojos. Pati pirmoji, pasitikusi nedrąsiai įeinančią į klasę, Aušra Juciuvienė. Ji mokė rašyti, skaityti, skaičiuoti. Mokė pažinti pasaulį. Šią šiltą, besišypsančią, energingą ir jaunatvišką mokytoją visuomet prisiminsiu. Ir nesvarbu, kiek metų beprabėgtų. Kita man labai svarbi Mokytoja – Regina Stonkuvienė. Ji nuoširdžiai su mumis dalinosi savo gyvenimiška patirtimi, išmintimi. Niekuomet nebijojo išsakyti savo nuomonės, net jeigu ji neatitiko kažkokių standartų. Iš jos išmokau matyti ir mąstyti plačiau, kritiškai.

Visi kiti mokytojai taip pat buvo/yra nuostabūs. Net jeigu nemėgau kažkokių dalykų, pavyzdžiui, matematikos, chemijos, bet jų mokytojai D. Dzvinkienė, R. Tumėnas išliko atmintyje kaip šaunūs žmonės, įdomios asmenybės. Todėl ir tų „baisiųjų“ dalykų neprisimenu kaip nemalonių. Kažkokiu būdu pamokos būdavo vis tiek įdomios. Ačiū jiems.

Dar norėčiau paminėti „Draugų dieną“. Šios gražios tradicijos dėka iki šiol turiu draugę Evą A., su kuria kartais susitinkame Latvijoje arba Lietuvoje. „Draugų dienos“ renginys mūsų mokykloje būdavo kažkas TOKIO, kur pasirodydavo visos mokyklos. Dar įsiminė stovyklos - vienais metais Lietuvoje, kitais – Latvijoje.

Laukdavau ekskursijų, išvykų. Jos visos suteikdavo naujų pojūčių, patirčių. Galbūt tai pažadino mano norą keliauti, pamatyti, patirti. Dar ir dabar, kai nuvažiuoju kur nors, iškyla mintis, kad čia esu buvusi mokyklos laikais.

Didžiuojuosi baigusi šią mokyklą.

Mokinė Sandra Ankėnaitė – Ponelienė

2009 metų laida